Seniau ieškodavo turguje

Vytas sako, kad seniau tiesiog kiekvieną dieną pradėdavo praeidamas pro turgų pagrindine gatve. Jam visada būdavo labai smagu sustoti prie kokio nors pardavėjo ir pasižiūrėti, kokias automobilio dalis jis siūlo pirkti. Niekada per daug nesistengdavo nusiderėti, nors pačias derybas mėgo. Tačiau nenorėjo iš žmonių atimti jų uždarbio. „Aišku, kad kartais tu matai, kad už kokią nors auto detalę žmogus nori tokios kosminės sumos, kad jis apskritai neras jokio pirkėjo. Tada jau supranti, kad čia gudrybė, kad čia ir yra padaryta tam, kad kažkas atėjęs nusiderėtų. Taip kaip kokiame turkų turguje. Bet mes, vietiniai, esame pratę prie tokių dalykų, čia tik koks pienburnis arba visiškai žalias, nieko neišmanantis žmogus gali taip ir pirkti. Tai paprastai nuderi dvigubai, paskui grįžti, ir dar supranti, kad vis tiek per daug sumokėjai, reikėjo nuderėti trigubai“, – sako Vytas. Vyras teigia, kad dabar jis jau seniai nieko nebeperka. Turi vieną automobiliuką, kurį pats ir pasiremontuoja, tačiau pats nebėra tas, kuris glėbiais neštų tas detales iš turgaus nupirktas.

Įsigijo internetą – tapo išmanus

Vytas pasakoja, kad kai pradėjo dirbti naktiniu sargu, ėmė naudotis internetu. Jis pamatė, kad internete vyksta kur kas geresnis turgus. Tai vadinama elektronine parduotuve. Ten autodalys gali būti daug geresnėmis kainomis, tačiau nereikia net niekur neiti. „Dabar tai juokiuosi iš savo draugų ir brolio, kurie vis dar keliasi šeštą ryto ir eina ten kažkur nusipirkti. Kai gi gali viską paprasčiausiai pamatyti ir rasti internete. Tiesiog apsižiūri, išsirenki ir viskas gerai. Be to, gali galvoti kiek nori, niekas nedaro kažkokio spaudimo. Kaip turguje būna, tik praeini pro šalį, užmeti akį ir iš karto tavęs pradeda klausinėti, ko nori, liepia pirkti“, – pasakoja vyras.