Ne vieną kartą važiuojant viešuoju transportu turėjau susidurti su žiauria realybe ir pripažint, kad žmonės visiškai nenutuokia, kas yra kondicionieriai. Karšta, tipinė diena lietuviškame viešajame transporte. Sakykime, Vilniuje. Sakykime, sausakimšame troleibuse.
Karšta, nors prakaitą brauk
Mes žinome tą troleibusų realybę, kai į vieną automobilį sulenda ir sutelpa tokia nesuvokiama galybė žmonių, jog visi matematikos dėsniai staiga būna paneigti. Niekam ne paslaptis, kad čia galima užsikrėsti visomis ligomis, kokiomis tuo metu serga miesto žmonės. Keičiasi pranešimai per garsiakalbį, tačiau niekas vis dar nedrįsta nieko pasakyti dėl žmonių, skleidžiančių nemalonų kvapą. Juk norėtųsi bent kartą pabarbenti nemaloniai dvelkiančiam vyriškiui per petį ir pasakyti „Atsiprašau, ponas, mes čia važiuojame visi, o jūs čia kažkodėl smirdite, a viskas gerai, gal muilo nupirkti?“. Kauno troleibusuose šiokia tokia pažanga jau yra – pranešėjo balsas troleibuse ir autobuse įspėja, kad dėl asmens higienos nesilaikymo ir nemalonaus kvapo vairuotojas turi teisę nepriimti žmogaus į transporto priemonę. Ar taip yra sostinėje? Deja, angliškai kalbėti jau išmokome, o pasakyti, ką galvojome – dar ne. Vietoje to, kiekvienas yra gudrus ir drąsus atidaryti langą ir įleisti oro. Na ir negali žmonių smerkti – juk jeigu net akis graužia nuo baisių kvapų, tai pravėdinti tikrai reikėtų. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Vos valdžia išspręstų nemalonaus kvapo problemą, rekomendavusi žmonėms laikytis asmens higienos, tuojau pat mes galėtume spręsti ir karščio problemas. Jeigu nebereikėtų vėdinti autobuso dėl karščio.
Vėdinamės netinkamu būdu
Mat drąsūs keleiviai atidaryti langą ne tik dėl nepatinkančio kvapo, bet ir dėl karščio. Vasarą Lietuvoje būna ne ką vėsiau negu Italijoje, tai kiekvienas stengiamės savaip atsivėsinti. Kas mus tada vėsina namuose ar biuruose, o dar labiau – parduotuvėse? Kondicionieriai. O kaip bandome vėsintis, įlipę į žmonių pilną troleibusą? Kaip vėduoklę naudodami kokį nors laikraštį ir keldami vėjo bangas bei atidarydami langelius.
Tačiau paslaptis ir išmintis yra kur kas gilesnė, nei mato mūsų akys. Mato jos tik langelius, bet nemato kondicionierių, kurie, bent jau naujuose autobusuose, yra. Prisiminkime standartinę kelionę lengvuoju automobiliu. Kada įsijungia kondicionieriai? Kai uždarome langus. Kada įsijungia mus gaivinantis ir vėsinantis karštą vasaros dieną kondicionierius viešajame transporte? Niekada. Kodėl? Nes yra bent vienas ar penki atidaryti langai, taigi, niekas mums negamina šalto oro, o per langus patenka dar karštesnis iš aplinkos.